Nerimas - dažna tema psichoterapijos kabinete. Ir šiaip žmonių gyvenime. Ir tikrai nedaug knygų yra išleista lietuvių kalba. Kuomet šiais metais (2022m.) buvo išleista J. Brewer “Laisvi nuo nerimo. Nauji moksliniai tyrimai, padedantys atpažinti, valdyti nerimą ir išsivaduoti iš jo ciklų”, iš karto apsidžiaugiau - pagaliau turėsiu ką rekomenduoti paskaityti klientams. Ir tik paskui susimąsčiau - o vis dėlto kokias idėjas ji pristato? Ar pasiūlyti būdai skiriasi nuo manųjų? O gal kaip tik papildo? Vadinasi, reikia išsiaiškinti. Kadangi mano knygos spinta jau ir taip išsipūtusi (nors dalį knygų jau senokai išnešiau į savo kabinetą), tai labai gerai pamatuoju, ar verta įsigyti. Nusprendžiu užsisakyti iš bibliotekos. “Paskaitysiu ir jeigu patiks ir verta bus turėti - įsigysiu”,- pagalvoju sau.
Dalinuosi savo skaitymo kelione ir atradimais.
Iš knygos pavadinimo buvau nusiteikusi išsamiai studijai apie nerimą. Tikėjausi naujo požiūrio į nerimą, kuris pagrįstas moksliniais tyrimais. “Kaip gerai bus klientams, jeigu bus paaiškinta nerimo kilimo priežastys, fiziologija ir tvarkymosi būdai”,- mąsčiau aš dar laukdama savo eilės bibliotekoje. Prisiminiau Finn Skarderud “Nerimas. Klajonės po modernųjį Aš” knygą- “po šios knygos daugiau nesu skaičiusi geros knygos apie nerimą”,- toliau kūriau lūkesčius. “Pagaliau”,- pasiėmusi knygą iš bibliotekos džiūgavau. Knygos pradžioje (nulinėje dalyje) atskleidžiama, kad nerimas yra baimės pusseserė ir gimsta tuomet, kai neturime pakankamai informacijos tiksliai ateities prognozei. Kuomet neturime tikslios informacijos, mūsų smegenys prikuria baimės istorijas. O įsijausdami į prikurtas ateities baisias istorijas, mes pradedame nerimauti. Autorius paaiškina kuo baimė skiriasi nuo nerimo per smegenų veikimo principus.
“Baimė + neapibrėžtumas = nerimas."
Pagrindinė mintis apie nerimą- kad tai yra įpročio ciklas. Mes tiesiog išmokstame nerimauti. Ir galima persimokyti- susikurti naują įpročio ciklą. Ir tuomet prasideda I knygos dalis - apie tai, kaip atpažinti savo įpročių ciklus. II dalyje pristatomi svarbūs įpročiai, padėsiantys keisti savo įpročių ciklus. O III dalyje atksleidžiama, kas gali padėti rasti geresnį elgesio pasirinkimą. Autoriui pasakojant apie įpročių ciklus minimos priklausomybės (valgymo, rūkymo, lošimo).
Nors ir įdomu buvo skaityti apie įpročių ciklus, tačiau viduje jaučiau susierzinimą. “Juk čia būdai kaip keisti įpročius, tai kodėl knyga pavadinta apie nerimą”,- piktinausi. Padėjau knygą į šalį, nes reikėjo susidėlioti mintis. “Ar aš čia kažko nesuprantu, ar iš tiesų kažkas čia ne taip?”, - mąsčiau.
Beskaitant buvo sunku surinkti pristatomas mintis į vieną visumą, nes knygoje pateikiama daug skyrelių, kurie tyrinėja iš įvairių pusių, pritrūko sukoncentruotų išvadų. Kadangi man iš tiesų įdomi nerimo tema, tad užsispyriau- pasiėmiau užrašų knygelę, rašiklį ir nusprendžiau susikonspektuoti knygos mintis. “Noriu suprasti”, - su ryžtu tariau sau.
Raštu išskiriant pagrindines mintis tapo aišku, kad knyga apie įpročius ir jų keitimą. Ne veltui nerimas aprašomas 0 dalyje. Kadangi nerimas pristatomas kaip įpročio ciklas, tai gal ir logiškas tuomet toks knygos pavadinimas. Nežinau. Abejoju. Gal. O gal tiksliau galėtų būti “Laisvi nuo pasenusių įpročių. Kaip išsilaisvinti iš nerimo ir priklausomybių”. Manau, kad toks pavadinimas labiau atspindėtų knygos turinį. Nes kuomet galvoju apie nerimą, mąstau apie egzistencinį nerimą, panikos atakas, net tik nerimavimą. Galvoju apie greitą pagalbą nerimo metu- kvėpuoti ar sutelkti dėmesį į iškvėpimą. Galvoju apie gilesnę nerimo prasmę - nors tai paminima knygoje II dalyje. Kviečiama užduoti sau klausimą- kokią naudą man duoda nerimavimas?
Bet nepaisant lūkesčių apie nerimo išsamią studiją, džiaugiausi atradusi išsamiai aprašytus būdus, kaip atpažinti savo įpročio ciklus, kaip juos keisti. Informacija gera, tik man ji sunkiai skaitėsi - teko konspektuotis, kad protu apimčiau į bendrą visumą.
Pagrindinė mintis, kas padeda keisti įpročius- tai dėmesingas įsisąmoninimas.
“Dėmesingas įsisąmoninimas yra tikslingas dėmesio kreipimas į tai, kas vyksta dabar, to nevertinant."
Patiko, kad paneigtas mitas apie naujo įpročio įsitvirtinimo laikotarpį. Iš tiesų naujas įprotis ugdomas nuo 12 savaičių iki 254 d. Ši informacija gali padėti atpalaiduoti lūkesčius sau, kai pradėjus keistis per 6 savaites nepavyksta nustoti persivalgyti, rūkyti ar nerimauti.
Jeigu knygos pavadinimas būtų “Laisvi nuo pasenusių įpročių”, skirčiau 8 iš 10 plunksnų.
