top of page

Kaip pasirinkti psichoterapeutą?

10-05
7 min. skaitymo

Atnaujinta: 10-06

Ieškant psichoterapeuto galima pasimesti. Vienas specialistas dirba geštaltinės psichoterapijos kryptimi, kitas – kognityvine elgesio terapija, trečias – psichodinamiškai, egzistenciškai ar integratyviai. Skiriasi išsilavinimas, patirtis, darbo būdas, kainos ir pats santykis, kuris atsiranda terapijoje.


Todėl natūraliai kyla klausimas: kaip pasirinkti psichoterapeutą, kuris tiktų būtent man? Galima pradėti nuo išsilavinimo, psichoterapijos krypties ir patirties. Tačiau yra dar vienas dalykas, kurio neįmanoma iki galo patikrinti perskaičius specialisto CV – kas vyksta tarp jūsų ir terapeuto. Ar galite šalia šio žmogaus kalbėti apie tai, apie ką paprastai nekalbate? Ar jaučiate, kad jis bando jus suprasti, o ne greitai paaiškinti? Ar galite jam prieštarauti, pasakyti „man atrodo, kad jūs manęs nesupratote“? Ar ilgainiui šiame santykyje atsiranda daugiau laisvės būti savimi?


Todėl renkantis psichoterapeutą pasirinkimą galima susiaurinti iki dviejų pagrindinių klausimų: ar šis žmogus turi tinkamą profesinę kvalifikaciją ir ar aš galėsiu su šiuo žmogumi dirbti?


Kaip pasirinkti psichoterapeutą?


1. Ar terapeutas turi tinkamą kvalifikaciją?


Pirmiausia verta pasidomėti terapeuto profesiniu pasirengimu: kokį bazinį išsilavinimą jis yra įgijęs, kur ir kiek laiko mokėsi psichoterapijos, ar baigė nuoseklią ilgalaikę psichoterapijos programą, ar toliau kelia kvalifikaciją ir naudojasi supervizijomis. Vien trumpų kursų ar atskirų metodų mokymų nereikėtų tapatinti su visaverčiu psichoterapeuto rengimu.


Nebijokite paklausti, kur ir kiek laiko terapeutas mokėsi, kokia psichoterapijos kryptimi remiasi ir ar turi patirties dirbant su sunkumais, dėl kurių kreipiatės. Jei jūsų situacijai reikalinga specifinė kompetencija – pavyzdžiui, darbas su valgymo sutrikimais, priklausomybėmis, trauma ar poromis – verta pasitikslinti ir tai. Profesionalumas gali pasimatyti ir iš specialisto gebėjimo įvardyti savo kompetencijos ribas. Kartais atsakingas atsakymas yra ne „taip, galiu jums padėti“, o rekomendacija kreiptis į kolegą, kuris konkrečioje srityje turi daugiau patirties.


Ar svarbu, kokios krypties yra psichoterapeutas?


Psichoterapijoje yra skirtingų krypčių – geštaltinė, psichodinaminė, kognityvinė elgesio terapija, egzistencinė, sisteminė, Process Work, integracinė ir kitos. Jos skiriasi tuo, kaip supranta žmogaus sunkumus, į ką terapijoje kreipia daugiausia dėmesio ir kaip vyksta pats darbas. Vienose kryptyse daugiau dėmesio gali būti skiriama mintims ir elgesio modeliams, kitose – emocijoms, santykiams, ankstesnei patirčiai, kūno pojūčiams ar tam, kas vyksta čia ir dabar.


Renkantis terapeutą nebūtina iš anksto išmanyti visų šių krypčių. Daug naudingiau paklausti specialisto, kaip jis pats supranta savo darbo būdą ir kaip paprastai dirba su tokiu klausimu, su kuriuo ateinate jūs. Jei turite konkretų psichikos sveikatos sutrikimą ar diagnozę, galima papildomai pasidomėti, kokių psichoterapinių metodų veiksmingumas būtent šioje srityje yra geriausiai ištirtas.


Tačiau vien krypties pavadinimas nepasako, ar konkretus terapeutas jums tiks. Todėl patikrinus profesinį pasirengimą lieka antrasis, ne mažiau svarbus klausimas: ar galėsiu su šiuo žmogumi dirbti?



2. Ar galėsiu su šiuo žmogumi dirbti?


Diplomus ir mokymus galima patikrinti dar prieš pirmą susitikimą. Daug sunkiau iš anksto žinoti, ar konkretus terapeutas tiks būtent jums. Dažniausiai tai pradeda aiškėti per pirmuosius susitikimus. Čia svarbu ne ieškoti žmogaus, su kuriuo visada bus malonu ir lengva, o stebėti, ar šalia jo po truputį atsiranda galimybė kalbėti atviriau, tyrinėti save ir kartu dirbti su tuo, dėl ko atėjote.


Kaip jaučiuosi šalia šio žmogaus?


Stebėkite ne tik tai, ką terapeutas sako, bet ir save šalia jo. Ar jaučiatės išgirstas? Ar galite neskubėti, pasakyti „nežinau“, paklausti, kai ko nors nesuprantate, ar pataisyti terapeutą? Ar nejaučiate, kad turite būti „geras klientas“ ir sakyti tai, ko, jūsų manymu, terapeutas iš jūsų tikisi?


Galima atkreipti dėmesį ir į kūną. Ar susitikimo metu bent kartais galite atsipalaiduoti, ar visą laiką jaučiatės įsitempęs ir budrus? Kūno reakcija nėra galutinis atsakymas, ar terapeutas jums tinka – įtampa gali kilti ir todėl, kad kalbate apie jautrius dalykus ar apskritai nesate įpratęs apie save kalbėti su nepažįstamu žmogumi. Tačiau ji gali suteikti informacijos apie tai, kaip šiuo metu jaučiatės santykyje.


Ar galiu čia būti savimi?


Terapijoje svarbu turėti galimybę parodyti ne tik tvarkingą, racionalią ir viską suprantančią savo dalį. Ilgainiui turėtų atsirasti vietos sumišimui, pykčiui, gėdai, prieštaravimams, tylai, abejonėms ir tam, ko dar nemokate paaiškinti. Galite vienu metu norėti pokyčio ir jo bijoti, mylėti žmogų ir ant jo pykti, suprasti, ką „reikėtų“ daryti, ir vis tiek to nedaryti.


Jei jaučiate, kad terapijoje nuolat save cenzūruojate, stengiatės atitikti terapeuto lūkesčius ar slepiate tas savo dalis, kurios, jūsų manymu, jam nepatiktų, verta tai pastebėti. Dar svarbiau – ar apie tai galite kalbėti pačioje terapijoje.


Ar galiu nesutikti su terapeutu?


Gebėjimas nesutikti yra labai praktiškas būdas pasitikrinti santykį. Terapeutas gali pasiūlyti interpretaciją, kuri jums netinka, kažko nesuprasti, per greitai padaryti išvadą ar pasakyti tai, kas jus suerzina. Terapijoje nereikia manyti, kad terapeutas visada supranta teisingai.


Daug svarbiau, kas nutinka tada, kai pasakote: „man atrodo, kad jūs mane supratote ne taip“, „kai tai pasakėte, supykau“ arba „man ši interpretacija netinka“. Ar terapeutas gali sustoti ir domėtis jūsų patirtimi? Ar jūsų reakcija tampa tuo, ką galima kartu tyrinėti, ar pajuntate, kad turite ją atsiimti, nes terapeutas pradeda gintis, įrodinėti savo teisumą ar menkinti tai, ką jaučiate?


Psichoterapijos literatūroje tokie įtampos, nesutarimo ar atsitraukimo momentai vadinami terapinio aljanso įtrūkiais. Jie patys savaime nebūtinai reiškia, kad terapinis santykis yra blogas. Svarbu, ar įtrūkį galima pastebėti ir kartu išnagrinėti. Eubanks, Muran ir Safran metaanalizėje, apėmusioje 11 tyrimų ir 1 314 klientų, sėkmingas tokių įtrūkių sprendimas buvo susijęs su geresniais terapijos rezultatais. [šaltinis]


Todėl renkantis terapeutą verta stebėti ne tai, ar tarp jūsų niekada neatsiranda įtampos, o tai, ar su ja galima dirbti.


Ar dirbame kartu?


Psichoterapijos tyrimuose vartojama terapinio aljanso sąvoka. Ji apima ne vien gerą emocinį kontaktą tarp terapeuto ir kliento, bet ir pakankamą sutarimą dėl to, ko siekiama terapijoje bei kaip bus dirbama. Kitaip tariant, neužtenka vien jausti simpatiją terapeutui – svarbu ir tai, ar jaučiate, kad kartu judate jums prasminga kryptimi.


Kartais klientas ir terapeutas gali gana gerai sutarti, tačiau terapija ima strigti todėl, kad iš tiesų jie dirba su skirtingais dalykais. Žmogus, pavyzdžiui, nori suprasti, kodėl jo santykiuose nuolat kartojasi tas pats scenarijus, o terapijoje visas dėmesys krypsta kitur. Todėl verta kartkartėmis pasitikrinti: ar terapeutas supranta, ko aš tikiuosi iš terapijos? Ar aš suprantu, kaip jis siūlo su tuo dirbti? Ar galime peržiūrėti terapijos kryptį, jeigu mano poreikiai pasikeičia?


Terapinio aljanso svarba yra viena geriausiai ištirtų psichoterapijos santykio temų. Flückiger ir kolegų metaanalizė apėmė 295 nepriklausomus tyrimus ir daugiau kaip 30 000 klientų; stipresnis terapinis aljansas buvo nuosekliai susijęs su geresniais terapijos rezultatais skirtingose terapijos kryptyse ir įvairiose klientų grupėse. [šaltinis]


Ar terapeuto darbo būdas man tinka?


Skirtingiems žmonėms terapijoje tinka skirtingas darbo būdas. Vienam svarbu daugiau struktūros, konkrečių klausimų ir aiškumo, kitam – daugiau erdvės laisvai kalbėti ir pačiam atrasti, kas svarbu. Vienas geriau jaučiasi su aktyviau įsitraukiančiu terapeutu, kitas – su žmogumi, kuris daugiau klausosi ir neskuba. Todėl verta atkreipti dėmesį ne tik į psichoterapijos krypties pavadinimą, bet ir į tai, kaip konkretus terapeutas iš tikrųjų dirba.


Savo pageidavimus verta laikyti svarbia informacija apie tai, kokiame terapiniame darbe jums lengviau dalyvauti. Swift ir kolegų metaanalizėje, apėmusioje 53 tyrimus ir daugiau kaip 16 000 klientų, atsižvelgimas į klientų terapijos pasirinkimus buvo susijęs su mažesne terapijos nutraukimo tikimybe ir kiek geresniais rezultatais nei tais atvejais, kai klientai gaudavo jiems nepageidaujamą terapijos variantą. [šaltinis]


Tai nereiškia, kad terapeutas turi prisitaikyti prie kiekvieno kliento noro. Tačiau visiškai pagrįsta klausti, kaip jis dirba, pasakyti, ko jums terapijoje trūksta, ir kartu ieškoti tokio darbo būdo, kuriame galite aktyviai dalyvauti.


Geras terapeutas nebūtinai yra tas, su kuriuo visada patogu


Psichoterapija kartais priartina prie to, ko ilgai vengėme, todėl joje gali atsirasti nejaukumo, liūdesio, pykčio, gėdos, pasipriešinimo ar net noro daugiau nebeateiti. Vien tai, kad terapijoje pasidarė nepatogu, dar nereiškia, kad pasirinkote netinkamą terapeutą.


Naudingiau klausti, ar šį nepatogumą galima kartu tyrinėti, ar jūsų ribos lieka gerbiamos, ar galite pasakyti, kad jums per daug, ir ar terapeutas domisi jūsų patirtimi, o ne tik aiškina ją už jus. Tai padeda atskirti sunkų, bet prasmingą terapinį procesą nuo santykio, kuriame žmogus sistemingai menkinamas, spaudžiamas ar jo ribos nėra gerbiamos. Pažeminimas, agresijos pateisinimas „terapiniu metodu“, seksualizuotas santykis ar terapeuto emocinių poreikių tenkinimas kliento sąskaita nėra tas pats, kas terapijoje kylantis prasmingas diskomfortas.


Kiek susitikimų skirti pasitikrinimui?


Nėra universalaus skaičiaus, po kurio privalote žinoti, ar terapeutas jums tinka. Kartais gana aiškus jausmas atsiranda per pirmą susitikimą, o kartais reikia kelių. Pats pirmasis susitikimas gali kelti nerimą – kalbėti nepažįstamam žmogui apie asmeninius dalykus daugeliui nėra lengva.


Todėl vietoj reikalavimo iš karto pajusti visišką pasitikėjimą verta stebėti kryptį: ar po truputį atsiranda daugiau pasitikėjimo, ar jaučiatės vis labiau išgirstas, ar galite nesutikti, kalbėti apie tai, kas jums nepatinka pačioje terapijoje, ir ar šis darbas padeda pastebėti ką nors naujo apie save.


Jeigu po kelių susitikimų jaučiate, kad „nesukibo“, neprivalote tęsti vien todėl, kad jau pradėjote. Tačiau prieš nusprendžiant išeiti kartais verta apie savo abejonę pasakyti terapeutui. Toks pokalbis gali parodyti daug daugiau nei bandymas pačiam nuspręsti, kas santykyje negerai: kartais po jo atsiranda daugiau supratimo ir pasitikėjimo, o kartais tampa dar aiškiau, kad jums geriau ieškoti kito specialisto.


Ką galima paklausti per pirmą susitikimą?


Pirmasis susitikimas nėra egzaminas, kuriame tik terapeutas vertina ir klausinėja jus. Tai ir jūsų galimybė susipažinti su specialistu bei suprasti, kaip jis dirba. Galite paklausti, kokį psichoterapijos išsilavinimą jis yra įgijęs ir kokia kryptimi dirba, ar turi patirties dirbant su klausimu, dėl kurio kreipiatės, kaip paprastai vyksta terapija, kaip dažnai vyksta susitikimai, kiek jie trunka ir kainuoja, kokia atšaukimo tvarka, ar galima dirbti internetu ir kaip aptariama terapijos eiga, jei pajuntate, kad ji nejuda jums svarbia kryptimi.


Nebūtina visų šių klausimų užduoti iš karto. Svarbiau žinoti, kad turite teisę klausti ir suprasti, į kokį terapinį santykį įžengiate.


Kaip pasirinkti psichoterapeutą?


Renkantis psichoterapeutą verta atsakyti į du pagrindinius klausimus. Pirmasis – ar specialistas turi tinkamą kvalifikaciją: pakankamą profesinį pasirengimą, nuoseklius psichoterapijos mokymus ir kompetenciją dirbti su jūsų klausimu. Antrasis – ar galėsiu su šiuo žmogumi dirbti?


Į antrąjį klausimą dažniausiai atsako ne terapeuto svetainė, o pirmųjų susitikimų patirtis. Ar jaučiatės išgirstas? Ar galite būti savimi, nesutikti ir klausti? Ar galima kalbėti ir apie tai, kas vyksta tarp jūsų? Ar terapeutas ir jūs suprantate, su kuo ir kuria kryptimi dirbate? Geras terapeutas nebūtinai yra tas, su kuriuo visada patogu, tačiau terapijoje turėtų būti pakankamai saugu tyrinėti ir tai, kas nepatogu ar sudėtinga.


Todėl svarbus ne tik terapeuto diplomas ar pasirinkta kryptis, bet ir tai, ar kartu pavyksta kurti santykį, kuriame galima prasmingai dirbti.


Individuali psichoterapija Vilniuje ir internetu


Esu Severija Tarailienė, psichoterapeutė ir mediatorė. Individualiame darbe remiuosi geštaltine psichoterapija ir į procesą orientuota psichologija (Process Work). Dirbu gyvai Vilniuje ir internetu.


Plačiau apie individualią psichoterapiją: taptisavimi.lt/individuali-psichoterapija


Registracija konsultacijai: taptisavimi.lt/book-online


Dažniausi klausimai


Kaip suprasti, ar psichoterapeutas man tinka?


Stebėkite ne tai, ar jau per pirmą susitikimą jaučiatės visiškai atsipalaidavęs, o kaip santykis vystosi. Ar jaučiatės vis labiau išgirstas, ar galite nesutikti, užduoti klausimus, kalbėti apie nepatogumą ir būti vis mažiau susirūpinęs tuo, ką terapeutas apie jus pagalvos.


Ar svarbi psichoterapijos kryptis?


Kryptis svarbi, nes ji daro įtaką tam, kaip terapeutas supranta žmogaus sunkumus ir kaip su jais dirba. Tačiau vien krypties pavadinimo nepakanka renkantis specialistą – verta atsižvelgti į terapeuto pasirengimą, jo konkretų darbo būdą, jūsų poreikius ir tai, kaip jums sekasi dirbti kartu.


Ar galiu pakeisti terapeutą?


Taip. Jei po kelių susitikimų jaučiate, kad terapeuto darbo būdas ar pats santykis jums netinka, galite tai aptarti ir nuspręsti ieškoti kito specialisto. Terapeuto pakeitimas savaime nereiškia, kad terapija „nepavyko“.


Literatūra ir tyrimai


Flückiger, C., Del Re, A. C., Wampold, B. E., & Horvath, A. O. (2018). The alliance in adult psychotherapy: A meta-analytic synthesis. Psychotherapy, 55(4), 316–340. DOI: 10.1037/pst0000172. PubMed


Eubanks, C. F., Muran, J. C., & Safran, J. D. (2018). Alliance rupture repair: A meta-analysis. Psychotherapy, 55(4), 508–519. DOI: 10.1037/pst0000185. PubMed


Swift, J. K., Callahan, J. L., Cooper, M., & Parkin, S. R. (2018). The impact of accommodating client preference in psychotherapy: A meta-analysis. Journal of Clinical Psychology, 74(11), 1924–1937. DOI: 10.1002/jclp.22680. PubMed

Komentarai


Tapti savimi - psichoterapija Vilniuje ir online

Severija Tarailienė
Psichoterapeutė, porų psichoterapeutė ir mediatorė
A. Goštauto g. 8-250, Vilnius

  • Facebook
  • LinkedIn
bottom of page