Kaip pasirinkti psichoterapeutą?

Ieškant psichoterapeuto galima pasimesti. Vienas specialistas dirba geštaltinės psichoterapijos kryptimi, kitas – kognityvine elgesio terapija, trečias – psichodinamiškai ar integratyviai. Skiriasi išsilavinimas, patirtis, darbo būdas, kainos ir pats santykis, kuris atsiranda terapijoje.

Todėl natūraliai kyla klausimas: kaip pasirinkti psichoterapeutą, kuris tiktų būtent man? Galima pradėti nuo išsilavinimo, psichoterapijos krypties ir patirties. Tačiau psichoterapijoje yra dar vienas dalykas, kurio neįmanoma iki galo patikrinti perskaičius specialisto CV – kas vyksta tarp jūsų ir terapeuto.

Ar galite šalia šio žmogaus kalbėti apie tai, apie ką paprastai nekalbate? Ar jaučiate, kad jis bando jus suprasti, o ne greitai paaiškinti? Ar galite jam prieštarauti? Ar galite pasakyti: „man atrodo, kad jūs manęs nesupratote“? Ir ar ilgainiui šiame santykyje atsiranda daugiau laisvės būti savimi?

Renkantis psichoterapeutą lengva pasimesti tarp skirtingų terapijos krypčių, metodų, rekomendacijų ir specialistų aprašymų. Tačiau pasirinkimą galima susiaurinti iki dviejų esminių klausimų: ar šis žmogus turi pakankamą profesinę kvalifikaciją ir ar aš galėsiu su šiuo žmogumi dirbti?

1. Ar terapeutas turi tinkamą kvalifikaciją?

Pirmiausia verta pasidomėti terapeuto profesiniu pasirengimu: kokį bazinį išsilavinimą jis yra įgijęs, kur ir kiek laiko mokėsi psichoterapijos, ar baigė nuoseklią ilgalaikę psichoterapijos programą, ar tęsia profesinį tobulėjimą ir naudojasi supervizijomis. Vien trumpų kursų ar atskirų metodų mokymų nereikėtų tapatinti su visaverčiu psichoterapeuto rengimu.

Nebijokite paklausti terapeuto, kur ir kiek laiko jis mokėsi, kokia psichoterapijos kryptimi remiasi ir ar turi patirties dirbant su sunkumais, dėl kurių kreipiatės. Jei jūsų situacijai reikalinga specifinė kompetencija, pavyzdžiui, darbas su trauma, valgymo sutrikimais ar poromis, verta pasitikslinti ir tai.

Ar svarbu, kokios krypties yra psichoterapeutas?

Psichoterapijoje yra skirtingų krypčių – pavyzdžiui, geštaltinė, psichodinaminė, kognityvinė elgesio terapija, egzistencinė, process work, integracinė ir kitos. Jos skiriasi tuo, kaip supranta žmogaus sunkumus, į ką terapijoje kreipia daugiausia dėmesio ir kaip vyksta pats darbas.

Renkantis terapeutą nebūtina iš anksto išmanyti visų psichoterapijos krypčių. Tačiau verta pasidomėti, kokia kryptimi specialistas yra parengtas ir kaip jis pats apibūdina savo darbo būdą. Jei turite konkretų sunkumą ar diagnozę, galima pasitikrinti, kaip specialisto psichoterapijos kryptis žiūri į jūsų klausimą.

Krypties pavadinimas pats savaime nepasako, ar konkretus terapeutas jums tiks. Todėl po klausimo apie profesinį pasirengimą lieka antrasis – ar galėsite su šiuo žmogumi dirbti?

2. Ar galėsiu su šiuo žmogumi dirbti?

Diplomus galima patikrinti dar prieš pirmą susitikimą. Daug sunkiau iš anksto žinoti, ar konkretus terapeutas tiks būtent jums. Tai dažniausiai paaiškėja per pirmuosius susitikimus. Čia svarbu ne ieškoti terapeuto, su kuriuo visada bus malonu, o stebėti, ar šalia šio žmogaus įmanoma po truputį kalbėti atviriau, tyrinėti save ir kartu dirbti su tuo, dėl ko atėjote.

Kaip jaučiuosi šalia šio žmogaus?

Stebėkite ne tik tai, ką terapeutas sako, bet ir save šalia jo. Ar jaučiatės išgirstas? Ar galite neskubėti? Ar galite pasakyti „nežinau“, nesutikti, paklausti ar pataisyti terapeutą? Ar nejaučiate, kad turite būti „geras klientas“ ir kalbėti tai, ko, jūsų manymu, iš jūsų tikimasi?

Galite atkreipti dėmesį ir į kūną: ar susitikimo metu galite bent kiek atsipalaiduoti, ar visą laiką esate įsitempęs ir budrus? Kūno reakcija nėra galutinis verdiktas apie terapeutą, tačiau ji gali suteikti svarbios informacijos apie tai, kaip jaučiatės santykyje.

Ar galiu čia būti savimi?

Terapijoje svarbu turėti galimybę parodyti ne tik tvarkingą ir racionalią savo dalį. Ilgainiui turėtų atsirasti vietos sumišimui, pykčiui, gėdai, prieštaravimams, tylai ir tam, ko dar nemokate paaiškinti. Jei jaučiate, kad nuolat save cenzūruojate arba stengiatės atitikti terapeuto lūkesčius, verta tai pastebėti ir apie tai kalbėti.

Ar galiu nesutikti su terapeutu?

Gebėjimas nesutikti yra labai praktiškas santykio testas. Terapeutas gali pasiūlyti interpretaciją, kuri jums netinka, kažko nesuprasti ar pasakyti tai, kas jus suerzina. Svarbu ne tai, kad tokių momentų niekada nebūtų, o tai, kas vyksta, kai apie juos pasakote. Ar terapeutas smalsiai tyrinėja jūsų patirtį, ar ginasi, įrodinėja savo teisumą, menkina jūsų reakciją?

Ar dirbame kartu?

Psichoterapijos tyrimuose vartojama terapinio aljanso sąvoka. Paprastai ji apima tris dalykus: santykį tarp kliento ir terapeuto, pakankamą sutarimą dėl terapijos tikslų ir supratimą, kaip bus dirbama jų siekiant. Kitaip tariant, neužtenka vien jausti simpatiją terapeutui – svarbu ir tai, ar jaučiate, kad judate ta pačia kryptimi.

Didelė 295 tyrimų, apėmusių daugiau kaip 30 000 klientų, metaanalizė nustatė nuoseklų ryšį tarp stipresnio terapinio aljanso ir geresnių terapijos rezultatų įvairiose terapijos kryptyse, šalyse bei vertinimo būduose. [šaltinis: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/29792475/]

Ar terapeutas ir jo darbo būdas man tinka?

Skirtingi žmonės terapijoje nori skirtingų dalykų. Vienam svarbu daugiau struktūros ir konkrečių klausimų, kitam – erdvė kalbėti laisviau. Vienas nori terapeuto, kuris aktyviau įsitraukia, kitas geriau jaučiasi su mažiau direktyviu specialistu. Todėl verta atkreipti dėmesį ne tik į terapijos krypties pavadinimą, bet ir į tai, kaip konkretus terapeutas iš tikrųjų dirba.

Kliento pasirinkimai ir pageidavimai nėra nereikšmingi. Metaanalizės rodo, kad atsižvelgimas į kliento preferencijas gali būti susijęs su didesniu pasitenkinimu terapija ir mažesne tikimybe ją nutraukti. [šaltinis: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30091140/]

Geras terapeutas nebūtinai yra tas, su kuriuo visada patogu

Psichoterapija kartais priartina prie to, ko ilgai vengėme. Todėl nejaukumas, liūdesys, pyktis ar pasipriešinimas savaime nereiškia, kad pasirinkote netinkamą terapeutą. Svarbiau klausti: ar šį nepatogumą galime kartu tyrinėti? Ar mano ribos išlieka gerbiamos? Ar suprantu, kodėl prie šios temos artėjame?

Kita vertus, nuolatinis menkinimas, pažeminimas, spaudimas, ribų nepaisymas ar agresijos pateisinimas „terapiniu metodu“ nėra tas pats, kas terapijoje kylantis prasmingas diskomfortas.

3. Kiek susitikimų skirti pasitikrinimui?

Nėra universalaus skaičiaus, po kurio privalote žinoti, ar terapeutas jums tinka. Kartais tai pajuntama per pirmą susitikimą, kartais reikia kelių. Po pirmųjų susitikimų galite savęs paklausti: ar atsiranda bent truputį daugiau pasitikėjimo? Ar jaučiuosi išgirstas? Ar galiu kalbėti apie tai, kas man nepatinka pačioje terapijoje? Ar mūsų darbas padeda man ką nors naujo pastebėti apie save?

Jeigu „nesukibo“, neprivalote tęsti vien todėl, kad jau pradėjote. Galite apie savo abejonę pasakyti terapeutui – kartais toks pokalbis padeda suprasti, ar santykyje galima judėti toliau. O kartais tinkamas sprendimas yra ieškoti kito specialisto.

4. Ką galima paklausti per pirmą susitikimą?

Galite klausti apie terapeuto išsilavinimą ir psichoterapijos kryptį, patirtį dirbant su jūsų sunkumu, jo darbo būdą, susitikimų dažnį ir trukmę, kainą, atšaukimo tvarką, galimybę dirbti internetu ir tai, kaip paprastai aptariama terapijos eiga, jei klientas jaučia, kad ji nejuda norima kryptimi.

Kaip pasirinkti psichoterapeutą?

Renkantis psichoterapeutą verta atsakyti į du pagrindinius klausimus. Pirmasis – ar specialistas turi tinkamą kvalifikaciją: išsilavinimą, nuoseklų psichoterapijos krypties parengimą, profesinės praktikos ir supervizijų patirties? Antrasis – ar galėsiu su šiuo žmogumi dirbti? Tai geriausiai galima pasitikrinti per pirmuosius susitikimus: ar jaučiuosi išgirstas, ar galiu būti savimi, nesutikti, užduoti klausimus ir kalbėti apie tai, kas vyksta tarp mūsų. Geras terapeutas nebūtinai yra tas, su kuriuo visada patogu, tačiau terapijoje turėtų būti pakankamai saugu tyrinėti ir sudėtingus dalykus. Svarbus ne tik terapeuto diplomas ar pasirinkta kryptis, bet ir tai, ar kartu pavyksta kurti santykį, kuriame galima prasmingai dirbti.

Individuali psichoterapija Vilniuje ir internetu

Esu Severija Tarailienė, psichoterapeutė ir mediatorė. Individualiame darbe remiuosi geštaltine psichoterapija ir į procesą orientuota psichologija (Process Work). Dirbu Vilniuje ir internetu.

Plačiau apie individualią psichoterapiją: https://www.taptisavimi.lt/individuali-psichoterapija

Registracija konsultacijai: https://www.taptisavimi.lt/book-online

Dažniausi klausimai

Kaip suprasti, ar psichoterapeutas man tinka?

Stebėkite, ar jaučiatės išgirstas, ar galite nesutikti, klausti, kalbėti apie nepatogumą ir ar po kelių susitikimų atsiranda daugiau pasitikėjimo bei supratimo apie save.

Ar svarbi psichoterapijos kryptis?

Ji svarbi, tačiau krypties pavadinimas nėra vienintelis pasirinkimo kriterijus. Svarbu ir terapeuto kvalifikacija, jo darbo būdas, jūsų poreikiai bei tai, kaip sekasi dirbti kartu.

Ar galiu pakeisti terapeutą?

Taip. Jei po kelių susitikimų jaučiate, kad šis darbo būdas ar santykis jums netinka, galite apie tai pasikalbėti ir nuspręsti ieškoti kito specialisto.

Literatūra ir tyrimai

Flückiger, C., Del Re, A. C., Wampold, B. E., & Horvath, A. O. (2018). The alliance in adult psychotherapy: A meta-analytic synthesis. Psychotherapy, 55(4), 316–340. 295 tyrimai, daugiau kaip 30 000 klientų. PubMed PMID: 29792475.

Swift, J. K., Callahan, J. L., Cooper, M., & Parkin, S. R. (2018). The impact of accommodating client preference in psychotherapy: A meta-analysis. Journal of Clinical Psychology, 74(11), 1924–1937. PubMed PMID: 30091140.

Sharf, J., Primavera, L. H., & Diener, M. J. (2010). Dropout and therapeutic alliance: A meta-analysis of adult individual psychotherapy. Psychotherapy, 47(4), 637–645. PubMed PMID: 21198249.

Swift, J. K., & Greenberg, R. P. (2012). Premature discontinuation in adult psychotherapy: A meta-analysis. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 80(4), 547–559. PubMed PMID: 22506792.

Windle, E. et al. (2020). Association of patient treatment preference with dropout and clinical outcomes in adult psychosocial mental health interventions: A systematic review and meta-analysis. PubMed PMID: 31799994.

Bennett, C. B. et al. (2025). Meta-analysis on the effects of client preferences on treatment satisfaction, completion, and clinical outcome: A 10-year update. Clinical Psychology Review. PubMed PMID: 40876312.

Lindhiem, O., Bennett, C. B., Trentacosta, C. J., & McLear, C. (2014). Client preferences affect treatment satisfaction, completion, and clinical outcome: a meta-analysis. Clinical Psychology Review, 34(6), 506–517. PubMed: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/25189522/ DOI: https://doi.org/10.1016/j.cpr.2014.06.002

Eigenhuis, E. et al. (2024). The Effects of Patient Preference on Clinical Outcome, Satisfaction and Adherence Within the Treatment of Anxiety and Depression: A Meta-Analysis. Clinical Psychology & Psychotherapy. PubMed: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/38706162/

Delevry, D., & Le, Q. A. (2019). Effect of Treatment Preference in Randomized Controlled Trials: Systematic Review of the Literature and Meta-Analysis. The Patient, 12(6), 593–609. PubMed: https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31372909/ DOI: https://doi.org/10.1007/s40271-019-00379-6