Individuali psichoterapija
Individuali psichoterapija Vilniuje ir internetu – tai erdvė geriau suprasti save, savo jausmus, kūno reakcijas ir pasikartojančius gyvenimo modelius. Esu psichoterapeutė Severija Tarailienė. Padedu žmonėms, kurie susiduria su nerimu, vidine įtampa, santykių sunkumais, žema saviverte, gyvenimo pokyčiais ar nori giliau pažinti save.
Į individualią psichoterapiją dažnai ateina žmonės, kurie:
-
patiria vidinę įtampą, nerimą ar emocinį išsekimą;
-
gyvena aukštos atsakomybės gyvenimą ir ilgą laiką laikė „viską savyje“;
-
susiduria su santykių sunkumais ar kartojančiais vidiniais konfliktais;
-
yra svarbių sprendimų ar pokyčių etape.
Psichoterapijos procesas padeda geriau suprasti savo reakcijas, jausmus ir kūno signalus, atpažinti senus modelius bei rasti daugiau laisvės reaguoti kitaip. Mano darbe svarbus aiškumas, pagarba tavo tempui ir realiam gyvenimo kontekstui. Dirbu su tuo, kas aktualu čia ir dabar, kartu matant platesnius vidinius procesus, kurie daro įtaką sprendimams ir santykiams.
Kokiais klausimais gali padėti psichoterapija?
01.
Kartais gyvenime ateina momentas, kai sustojame ir paklausiame savęs: kas man iš tikrųjų svarbu? ko aš noriu? ar priimu save tokį, koks esu? ar jaučiuosi vertingas? Tokie klausimai gali pasirodyti paprasti, tačiau juose slypi gilesnė tiesa apie mūsų vidinį pasaulį.
Psichoterapijoje tyrinėsime depresijos ir nerimo priežastis, ieškosime, kas tau teikia prasmę ir džiaugsmą, o kas kelia liūdesį ar įtampą. Siūlau erdvę, kurioje galėsi atrasti daugiau sąmoningumo, priimti savo jausmus ir susitikti su savimi toks, koks esi. Tai galimybė sustiprinti vidinį ryšį su savimi, atrasti naujų jėgų bei drąsos gyventi laisviau.
02.
Kiekviename santykyje pasitaiko nesutarimų – tai natūralu, nes esame skirtingi. Tačiau kartais skirtumai kelia įtampą: bijome išreikšti pyktį, pasakyti, ko norime, ar atsistoti už save. Užuot kalbėję atvirai, dažnai nutylime, prisitaikome arba kaupiame nuoskaudas. Ilgainiui tai sukelia vienišumo jausmą net būnant kartu.
Psichoterapijoje mokysimės, kad konfliktas nebūtinai reiškia grėsmę – jis gali tapti galimybe pažinti save ir kitą giliau. Tyrinėsime, kaip drąsiau kalbėti apie savo jausmus ir poreikius, kaip išlikti santykyje net tada, kai kyla įtampa. Mokysimės išbūti konflikte neprarandant artumo, o skirtumus priimti kaip augimo galimybę.
Tam naudosime ir nesmurtinio bendravimo principus – išmokdami aiškiai išsakyti savo poreikius ir kartu išgirsti kitą be kaltinimų, vertinimų ar spaudimo. Remsimės Process Work metodika, kuri moko, kaip pasiruošti konfliktui, išbūti jame be kaustančios baimės ir sugebėti deeskaluoti situaciją – ieškant kompromisų arba pasiekiant sutarimą, kad nuomonės gali skirtis, bet santykis išlieka.
03.
Dažnai daug dėmesio skiriame kitiems – partneriui, šeimai, darbui, draugams – bet pamirštame svarbiausią ryšį: ryšį su savimi. Ar gebi išgirsti savo poreikius? Ar leidi sau jausti, išreikšti emocijas, ilsėtis, rinktis tai, kas tau iš tiesų tinka? O gal dažniau kritikuoji, lygini, spaudi save būti geresniu?
Psichoterapijoje mokysimės kurti švelnesnį santykį su savimi: atpažinti vidinį kritiką, suprasti savo ribas ir išmokti jas brėžti, pastebėti tikruosius troškimus. Tyrinėsime, kas trukdo priimti save tokį, koks esi, ir ieškosime būdų, kaip sustiprinti savivertę bei pasitikėjimą.
Santykis su savimi yra visų kitų santykių pagrindas! Kai atrandi daugiau vidinės šilumos ir priėmimo, keičiasi ir ryšys su pasauliu.
04.
Pokyčiai yra neišvengiama gyvenimo dalis – kartais jie ateina netikėtai, kaip netektis, skyrybos ar darbo praradimas, o kartais atneša naujų galimybių – santykius, persikraustymą, vaikų gimimą. Tačiau tiek sunkūs, tiek net džiugūs pokyčiai gali kelti stresą, nes juose prarandame įprastą atramą.
Psichoterapijoje tyrinėsime, kas tau padeda ar trukdo priimti naujas aplinkybes, ieškosime vidinių resursų, mokysimės kurti atramą savyje ir rasti būdų, kaip išbūti su nežinomybe. Pokyčius pamatysime ne tik kaip iššūkį, bet ir kaip galimybę augti bei atrasti naują gyvenimo kokybę.
05.
Kartais kūnas kalba garsiau už žodžius. Pasikartojantys skausmai, nemiga, nerimas ar įtampa, kai gydytojai neranda aiškios priežasties, gali būti ženklas, kad kūnas siunčia žinutę iš vidinio pasaulio. Tokie psichosomatiniai simptomai dažnai slepia neišreikštus jausmus, patirtą stresą ar vidinius konfliktus.
Psichoterapijoje mokysimės klausytis kūno – atpažinti, ką jis nori pasakyti, ir ieškoti, kaip išlaisvinti susikaupusią įtampą. Kūno simptomai gali tapti kelrodžiu į gilesnį savęs pažinimą, padėti atrasti, kas gyvenime prašosi dėmesio, kad galėtum gyventi laisviau, lengviau ir prasmingiau.
06.
Trauminės patirtys gali palikti gilų pėdsaką – tiek vaikystėje patirta nepriežiūra ar smurtas, tiek santykių krizės, netektys ar kiti sukrėtimai. Kartais atrodo, kad praeitis vis dar gyvena dabartyje: pasikartoja nerimas, įtampa santykiuose, pasitikėjimo savimi stoka.
Psichoterapijoje sukuriame saugią erdvę, kur gali pamažu susitikti su skaudžiomis patirtimis, jas išjausti ir atrasti naują būdą būti. Tyrinėsime, kaip trauma veikia dabartinį gyvenimą, ir ieškosime, kokius vidinius resursus gali pasitelkti sveikimo procese.
07.
Kiekvieno žmogaus gyvenime ateina akimirkų, kai iškyla gilieji klausimai: kokia mano gyvenimo prasmė? kiek laisvės turiu rinktis? ką man reiškia meilė? kaip suprantu dvasingumą ir santykį su pasauliu?
Tokie klausimai kartais sukelia nerimą, pasimetimą ar tuštumos jausmą, bet jie taip pat atveria kelią į brandesnį savęs suvokimą. Psichoterapijoje tyrinėsime šias temas kaip galimybes augti – ieškosime, kas tau suteikia atramą, viltį, prasmės pojūtį ir leidžia gyventi arčiau savo tikrojo „aš“.
08.
Sapnai – tai langas į mūsų pasąmonę ir gilesnį savęs pažinimą. Jie gali atskleisti paslėptus jausmus, neišspręstas situacijas, kūrybišką potencialą ar net priminti tai, ką sąmonėje pamirštame. Kaip sakė geštalto psichoterapijos kūrėjas Fritz Perls: „Sapnas – karališkas kelias į sąmoningumą.“
Psichoterapijoje kartu tyrinėsime sapnus: mokysimės į juos žvelgti kaip į gyvus simbolius, kalbančius apie tavo vidinį pasaulį. Sapnų analizė gali padėti suprasti, kas šiuo metu vyksta tavo gyvenime, ir atrasti naujų būdų spręsti iššūkius.
Kvietimas į psichoterapiją
Kiekvieno žmogaus kelionė yra unikali – vienam svarbu geriau pažinti save, kitam – kurti tvirtesnius santykius, išgyventi pokyčius ar suprasti kūno siunčiamus signalus. Galbūt tave lydi nerimas, liūdesys ar pasimetimas, o gal tiesiog ieškai gilesnio ryšio su savimi.
Psichoterapija gali tapti erdve, kurioje jausiesi išgirstas ir priimtas, kur galėsi tyrinėti tai, kas svarbu tau, ir atrasti daugiau ramybės bei stiprybės.
👉 Jeigu jauti, kad atėjo laikas pokyčiui, kviečiu registruotis susitikimui.
Dažniausiai užduodami klausimai
1. Kiek trunka individualios psichoterapijos susitikimas?
Individualios psichoterapijos susitikimas trunka 50 minučių. Susitikimas gali vykti gyvai Vilniuje (A. Goštauto g. 8-250) arba internetu per Google Meet.
2. Kiek kainuoja individuali psichoterapija?
Individualios psichoterapijos 50 minučių susitikimas kainuoja 60–90 €. Konkretų užmokestį, atsižvelgdami į finansines galimybes, suderiname pirmojo susitikimo metu. Kelias vietas galiu pasiūlyti ir už mažesnę kainą.
3. Kaip vyksta psichoterapija internetu?
Sesijos vyksta per „Google Meet“. Tai patogus būdas dalyvauti psichoterapijoje gyvenant kitame mieste ar užsienyje. Susitikimui svarbu pasirinkti privačią, ramią vietą, kurioje galėtumėte kalbėti netrukdomi.
4. Ar reikia išankstinės registracijos?
Taip, laiką reikia rezervuoti iš anksto — internetu, telefonu ar el. paštu.
5. Kokia atšaukimo tvarka?
Sesiją galima atšaukti nemokamai, jei iki sutarto laiko liko daugiau nei 24 valandos. Atšaukus sesiją likus mažiau nei 24 valandos arba neatvykus į sesiją, taikomas įprastas sesijos mokestis.
Šis laikas yra rezervuojamas būtent Jums ir negali būti pasiūlytas kitam klientui.
6. Su kokiais sunkumais dažniausiai padedate?
Klientai dažniausiai kreipiasi dėl:
-
nerimo ir streso,
-
santykių sunkumų,
-
vaikystės traumų,
-
kūno simptomų,
-
žemos savivertės,
-
savirealizacijos,
-
pasikartojančių sapnų, kurie kelia klausimus ar nerimą.
7. Kaip vyksta pirmasis psichoterapijos susitikimas?
Pirmojo susitikimo metu aptarsime, kas paskatino kreiptis, ko šiuo metu labiausiai norėtum ir ko tikiesi iš psichoterapijos. Tau nereikia iš anksto tiksliai suformuluoti problemos ar žinoti, nuo ko pradėti – galime tai išsiaiškinti kartu. Pirmasis susitikimas taip pat yra galimybė pajusti, ar tau tinka mano darbo būdas ir ar mūsų pokalbyje jautiesi pakankamai saugiai.
8. Kaip dažnai vyksta psichoterapijos susitikimai?
Dažniausiai individualios psichoterapijos susitikimai vyksta kartą per savaitę arba kas dvi savaites. Susitikimų dažnumą deriname individualiai, atsižvelgdami į tavo poreikius, situaciją ir finansines galimybes.
9. Ar reikia gydytojo siuntimo arba diagnozės?
Ne, norint pradėti individualią psichoterapiją gydytojo siuntimo ar diagnozės nereikia. Galima kreiptis ir tuomet, kai nėra vienos aiškios problemos, bet jauti įtampą, pasimetimą, nepasitenkinimą santykiais ar norą geriau pažinti save.
10. Ar tai, kuo pasidalinsiu, išliks konfidencialu?
Taip, psichoterapijos metu aptariama informacija yra konfidenciali. Pirmojo susitikimo metu taip pat aptarsime darbo susitarimus, privatumo ribas ir išimtines situacijas, kai gali kilti rimta grėsmė žmogaus saugumui.
