Kai domiuosi sapnų tema, įdomu pasidomėti apie sapnus visais kampais. Be interneto ir knygynų knygų ieškau bibliotekose, knygų mainytuvėse vesdama raktažodžius "sapnai", "sapnas", "dreams". Netikėta aptikau praeitais metais išleistą T.W. Rinpoche "Tibeto sapnų ir miego joga".
Pagrindinė mintis, kad sapnai yra iliuzija. Tokia pati kaip mūsų kasdieninis gyvenimas. Ir praktikuojant meditacijos, kvėpavimo, sąmoningumo telkimo praktikas galima išsilaisvinti iš gyvenimo kančios ir pasiekti nušvitimą. Man kyla klausimas, kodėl mes ateiname į žemę patirti gyvenimą ir kodėl reikia nuo jo išsilaisvinti? Greičiausiai reikėtų susirasti mokytoją, kuris galėtų lydėti dvasingumo kelyje.
Iš pradžių skeptiškai žiūrėjau į išsilaisvinimą (nors turėjau patirčių, virš metų intensyviai žygiavau šiuo keliu) ir į praktikas, tačiau paskui sulyginus praktikas, kurias aš darau, supratau, kad jos nesiskiriasi savo siekiamu tikslu. Mano darbo su sapnais metodai didina sąmoningumą. Rytų meditacijos praktikos irgi didina sąmoningumą. Tik mano praktikos yra apie psichologinį aspektą, siekiant pažinimo, didesnio sąmoningumo, o tibetiečių- dvasinį, siekiant nušvitimo. Įdomu buvo, kad net tibetiečiai neprieštarauja vakarų praktikoms, kurios didina sąmoningumą. Netgi tam tikru kampu jos irgi yra integruotos į mokymus, tik paaiškintos kitais žodžiais.
Smalsu buvo rasti tibetiečių išskiriamas 3 sapnų rūšis:
1. Samsariniai sapnai, kuomet sapnuojame daug visko, yra daug painiavos
2. Aiškūs sapnai, kai tampame sąmoningesni
3. Vaiskios šviesos sąmoningi sapnai, kuomet esame nubudime, nebelieka dualumo.
Asmeniškai tikrai galiu pasidalinti savo patirtimi, kad pradėjus dirbti su sapnais, jie tampa aiškesni, nešantys žinutę ir kviečiantys augti, tapti brandesniam. Dar kurį laiką nušvitimo nesieksiu, nes yra reikalų dar čia, žemėje, kartais ir kančioje. :)
Rekomenduoju, kas domitės dvasiniu keliu. Verta pasidomėti ir apie sapnus, nes juk trečdalį laiko pramiegame!
