top of page

Ar kiekvienas sapnas slepia konfliktą?

Man kilo teorija, kad kiekviename sapne galima atrasti tam tikrą priešpriešą. Vienuose ji pasirodo kaip veiksmas – bėgimas ar persekiojimas, kituose – kaip grėsmė, jausmas ar net prieštaringa mintis. Sapnas tarytum sukuria dramą, kurioje susitinka poliai: troškimas ir draudimas, ramybė ir įtampa, jėga ir bejėgiškumas. Ši mintis ėmė mane intriguoti – ar tikrai kiekvienas sapnas slepia konfliktą? Todėl nusprendžiau pasižiūrėti, ką apie tai kalba skirtingi sapnų tyrinėtojai, psichoterapeutai ir šiuolaikiniai mokslininkai.


Sapnas slepia konfliktą

Freudas: kaip sapnas slepia konfliktą tarp noro ir draudimo


Freudo teorijoje sapnas yra užslopinto troškimo išraiška, tačiau troškimas niekada nepasirodo tiesiogiai – nes sąmonė turi „cenzorių“. Todėl sapnas tampa kompromisu tarp uždrausto noro ir draudžiančios jėgos. Pavyzdžiui, žmogui, trokštančiam artumo, gali sapnuotis kelionė ar paslaptingas susitikimas – taip pasirodo konfliktas tarp potraukio ir moralinės kontrolės. Sapnas čia yra ne paprasta fantazija, o kompromisinė forma, gimusi iš įtampos tarp pasąmonės ir sąmonės.


Jungas: kai sapnas slepia konfliktą su šešėliu


Jungas pastebėjo, kad sapnuose dažnai iškyla figūros, kurios prieštarauja sąmoningam įvaizdžiui. Tai vadinamasis šešėlis – atmestos, nepriimtos ar nepažintos asmenybės dalys. Pvz., ramų, santūrų žmogų sapne gali persekioti agresyvus vyras ar laukinis gyvūnas, rodantis užspaustą energiją. Jungo pačio sapne apie namą viršuje buvo tvarkingi kambariai, o apačioje – urvinės patalpos. Tai aiški poliarizacija tarp civilizuotos sąmonės ir archajiškos pasąmonės, kuri veržiasi į paviršių. Sapnai Jungui yra kelias į individiaciją – vidinių priešybių integraciją į visumą.


Jungas pasakojo apie moters sapną, kuriame pasirodė gyvatė. Ji simbolizavo pavojingą, užspaustą seksualumą, kuris tiesiogiai konfliktavo su jos sąmoningu moraliniu įvaizdžiu. Šiame sapne susitiko dvi jėgos – troškimas ir baimė, atskleidžiančios vidinį prieštaravimą, kurį reikėjo pripažinti ir integruoti.


Į procesą orientuota psichologija: pirminis ir antrinis procesas


Arnoldas Mindellis pabrėžė, kad sapnai iškelia tai, kas prieštarauja mūsų įprastam savęs suvokimui. Sapnas atneša konfliktą tarp pirminio identiteto (kas man atrodo „aš esu“) ir antrinio proceso (atmestos, bet gyvos dalies). Pavyzdžiui, jei save laikau stipriu ir nepriklausomu, sapne gali pasirodyti silpna figūra, prašanti pagalbos. Viena moteris pasakojo sapną, kuriame mėnulis virto akimi – jis atvėrė jai kitą pasaulį, kontrastuojantį su jos racionaliu matymu. Tai buvo konfliktas tarp loginio proto ir intuicijos, tarp žemiško racionalumo ir kosminės vizijos. Sapnas tokiu būdu kviečia išplėsti savo identitetą.


Šiuolaikinės teorijos: grėsmės simuliacija ir emocijų reguliacija


Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad sapnai padeda reguliuoti emocijas ir lavinti reakcijas į konfliktines situacijas. Antti Revonsuo grėsmės simuliacijos teorija teigia, kad sapnai imituoja pavojingas situacijas – persekiojimą, kovą, nelaimes – kad psichika treniruotų mūsų gebėjimus. Pavyzdžiui, žmogus gali sapnuoti, kad jį vejasi plėšrūnas – taip sapnas lavina reakciją į realias grėsmes. Milton Kramer tyrimai parodė, kad sapnai padeda apdoroti emocinius konfliktus, sumažinti nerimą ir pagerinti emocinę pusiausvyrą. Tokiu būdu sapnai tampa saugia scena, kurioje galime išgyventi vidinę įtampą be realių pasekmių.


Kas prieštarauja minčiai, kad sapnas slepia konfliktą?


Vis dėlto ne visi tyrėjai sutinka, kad sapnų esmė yra konfliktas. Kai kurios teorijos, pavyzdžiui, emocijų tęstinumo hipotezė, pabrėžia, kad sapnai gali tiesiog tęsti dienos įvykius be jokių dramatiškų priešpriešų. Kiti tyrėjai, tokie kaip Deirdre Barrett, rodo, kad sapnai dažnai yra kūrybiniai sprendimų paieškos laukai – jie gali atnešti naują idėją ar įkvėpimą, net jei akivaizdaus konflikto nėra. Pavyzdžiui, garsus Mendelejevo sapnas apie periodinę lentelę nebuvo poliarizacija, o atradimas. Todėl būtų pernelyg supaprastinta sakyti, kad visi sapnai yra vien tik vidiniai konfliktai. Kai kurie sapnai yra labiau vizijos, įžvalgos ar net ramybės patirtys.


Išvada


Sapnai dažnai atskleidžia mūsų vidines priešybes – troškimų ir draudimų dialogą, šešėlio iškilimą ar emocinės įtampos išsprendimą. Tačiau kai kurie sapnai gali būti ne konfliktai, o kūrybiniai proveržiai ar ramybės vizijos. Tai reiškia, kad sapnų pasaulis yra daugialypis: vienuose sapnuose dominuoja kova, kituose – atradimas ar harmonija. Sapnas tampa scena, kurioje galime susitikti su savo šešėliu, bet kartais – ir su tyla, išmintimi ar įkvėpimu.


Komentarai


Tapti savimi - psichoterapija Vilniuje ir online
bottom of page