Ką aš veikiu šioje žemėje? Gyvenimo prasmės, pašaukimo ir autentiškumo paieškos

Kartais sustoju ir savęs klausiu: ką aš veikiu šioje žemėje? Kodėl esu čia? Kokia mano gyvenimo prasmė? Ar mano buvimas skirtas tik kasdieniams darbams, įsipareigojimams ir socialiniams vaidmenims, ar už jų slypi kažkas daugiau? Gal esu čia tam, kad palikčiau pėdsaką, padaryčiau kažką prasmingo, o gal – kad tiesiog išmokčiau būti savimi ir gyventi tikrą gyvenimą?

Šie klausimai lydi mane ne vieną dieną ar savaitę – jie nuolat grįžta įvairiais gyvenimo etapais. Kartais jie iškyla krizių akimirkomis, kai atrodo, jog viskas griūva ir prarandu atramas. Kartais jie ateina ramybėje, kai viskas tarsi gerai, bet viduje jaučiu tuštumą. Ir visada, kai klausiu savęs „ką aš veikiu šioje žemėje?“, kartu ieškau atsakymo: kas man iš tiesų svarbu? ką aš noriu dovanoti kitiems? ką reiškia gyventi prasmingai?

Klausimai padedantys rasti atsakymą į klausimą "Ką aš veikiu šioje žemėje?"

Ieškant savo gyvenimo prasmės arba bandant suprasti, ką aš veikiu šioje žemėje, aš uždaviau sau šiuos klausimus:

Ką aš daryčiau, jeigu staiga gaučiau milijoną? 

Aš iš karto pagalvojau, kad tapčiau laisva. Nereikėtų rūpintis finansais, kasdieniu išgyvenimu ar sąskaitomis. Pinigus investuočiau, kad gaučiau pastovias kasmėnesines pajamas, kurios užtikrintų saugumą iki gyvenimo pabaigos. Kaip gera būtų žinoti, kad daugiau niekada nereikės sukti galvos dėl pragyvenimo!

Žinoma, tada – pakeliauti. Pamatyti pasaulio, aplankyti šalis, kurios seniai šaukiasi, patirti įvairias kultūras, išgirsti kitų žmonių istorijas. Atrodytų, kad tai būtų svajonių gyvenimas. Bet čia iškyla kitas klausimas: kiek ilgai tai teiktų džiaugsmą? Ar kelionės ir naujos patirtys iš tiesų užpildytų širdį?

O kas paskui? Ką norėčiau veikti toliau? Kaip norėčiau įprasminti savo buvimą čia, žemėje? Nes net jei turėčiau milijoną, vis tiek ateitų momentas, kai reikėtų atsakyti – kas man iš tikrųjų svarbu?

Ir atsakymas ateina labai aiškiai: aš noriu padėti žmonėms geriau save pažinti. Padėti tapti savimi.

Šis paprastas, bet labai stiprus suvokimas rodo, kad gyvenimo prasmė slypi ne vien komforte, ne vien kelionėse ar finansinėje laisvėje. Ji slypi tame, ką mes galime duoti kitiems, kaip galime prisidėti prie jų kelionės į save.

👉 Šis klausimas apie milijoną dažnai atskleidžia mūsų giliausius norus. Jei nebebūtų finansinių rūpesčių, ką rinkčiausi veikti iš širdies? Į šį klausimą verta atsakyti kiekvienam. Nes atsakyme gali slėptis kelias į tikrąją gyvenimo prasmę.

O ką aš daryčiau, jeigu staiga tapčiau neįgalus (i)? 

Ne koks gyvenimo scenarijus. Bet juk tai ne pabaiga. Pradžioje aišku, kad pykčiau, liūdėčiau. Paskui apsiprasčiau su pasikeitusiu gyvenimu. Ir galvočiau, ką galiu išspausti daugiausiai iš savo padėties.

Man ateina tas pats atsakymas – padėčiau žmonėms geriau save pažinti. Padėčiau tapti savimi. Su dar didesniu užsidegimu, nes tik tai ir galėčiau daryti.

Galvoje iškyla Arnold Beisser, MD, kuris sukūrė Paradoksalią pokyčių teoriją. Būdamas 24-erių jis tapo suparalyžiuotas ir visą likusį gyvenimą praleido invalido vežimėlyje. Tai nesutrukdė jam aktyviai gyventi – išleisti knygas, skaityti paskaitas universitetuose, vadovauti klinikai, tapti žinomu psichoterapeutu.

👉 Šis klausimas primena: net ir sunkiausiose situacijose galima rasti prasmę. Prasmė nebūtinai priklauso nuo mūsų galimybių ar aplinkybių – ji dažnai slypi tame, ką galime duoti kitiems.

Kokį darbą dirbtum jeigu už visus darbus mokėtų tiek pat?

Sąžiningai ir tyliai sau atsakiau – dirbčiau psichoterapeute. Net jei atlyginimas būtų toks pat, kaip už bet kokią kitą veiklą. Net jei nebūtų jokio statuso, prestižo ar išorinio įvertinimo.

Šis atsakymas man pasirodė labai reikšmingas, nes jis gimsta ne iš prievartos ar išorinių aplinkybių, bet iš vidaus. Tai reiškia, kad ši veikla man teikia prasmę savaime – ji yra ne tik darbas, bet ir kelias, būdas gyventi.

👉 Tai vienas iš klausimų, kuriuos galime sau užduoti. Jis tarsi nuima visus „papildomus sluoksnius“ – atlyginimą, karjeros galimybes, prestižą ar aplinkinių vertinimą – ir palieka tik esmę: ką aš iš tikrųjų noriu veikti?

Kai atsakome į šį klausimą, atsiveria mūsų tikrasis pašaukimas. Nes pašaukimas nėra tai, kas būtinai neša daug pinigų ar atneša visuomenės pripažinimą. Pašaukimas – tai veikla, kuri maitina iš vidaus, kuri suteikia energijos, net jei niekas kitas to nepastebėtų.

Galbūt tau atsakymas būtų visai kitoks: mokyti vaikus, rašyti, auginti gėles, kurti muziką ar rūpintis gyvūnais. Tai nėra svarbu. Svarbu tai, kad tokie klausimai padeda pamatyti, kur slypi tavo tikrasis vidinis noras, kur gyvenimas teka natūraliai, be prievartos.

Ką daryčiau, jeigu staiga neturėčiau įsipareigojimų ir pareigų? 

Štai Suomijoje startavo eksperimentas su nedideliu gyventojų skaičiumi- skiriamos pragyvenimo pajamos. Turi iš ko pragyventi. Ar imsies kokio nors darbo net ir turėdamas pragyvenimo pajamas?

Galiu surasti kelią kaip nebūdama nei milijoniere, nei invalidė, su įsipareigojimais ir pareigomis tapti tuo, kuo turiu tapti. Tapti tuo, kuo noriu tapti. Tapti tuo, kas man yra skirta. Tapti tuo, kuo pasirenku tapti. Valios ir atsakomybės prisiėmimas.

Kaip tu atsakai į šiuos klausimus? Galbūt atsakymai yra visiškai skirtingi. Neskubėk, pabūk su šiais klausimais. Juk daug žmonių perka loterijos bilietą tam, kad nors trumpai pasvajotų, jog pinigai išspręs jų visas problemas. Kam pirkti bilietą, jeigu jau dabar gali pasvajoti.

Rekomenduoju svajoti drąsiai ir savęs neriboti. Pabūti su svajonėmis.

👉 Čia atsiranda dar vienas svarbus žodis – valia ir atsakomybė. Nes prasmė nėra tik svajonės ar laisvė nuo pareigų. Tai ir sąmoningas pasirinkimas prisiimti atsakomybę už savo kelią.

Kaip tu atsakai į šiuos klausimus?

Galbūt tavo atsakymai yra visiškai kitokie. Tai ir yra grožis – kiekvieno mūsų kelias yra unikalus. Neskubėk. Pabūk su šiais klausimais.

Juk daugelis žmonių perka loterijos bilietą tam, kad nors trumpam pasvajotų, jog pinigai išspręs visas problemas. Bet kam pirkti bilietą, jei jau dabar gali leisti sau svajoti?

Rekomenduoju svajoti drąsiai ir savęs neriboti. Pabūti su svajonėmis.

Ir tada sau pasakyti:

„Nereikia man milijono, nereikia man tapti neįgaliu, kad galėčiau daryti tai, ko labiausiai noriu!“

Prasmės paieška yra kelionė. Kartais ji prasideda nuo svajonių, kartais – nuo krizių, o kartais – nuo paprasto klausimo: „Ką aš veikiu šioje žemėje?“

Šie klausimai gali būti tavo kelrodžiai. Jie padeda sustoti, išgirsti save ir atrasti kryptį. Nesvarbu, ar svajoji apie milijoną, ar įsivaizduoji netikėtą išbandymą, ar svarstai apie darbą be atlygio – atsakymai dažnai veda į tą pačią vietą: į savo širdį ir tikrąjį pašaukimą.