Meilės paieškos: ką reiškia mylėti ir būti mylimam?

Keldama klausimą "Kas yra meilė? " nesiekiu atrasti vieno teisingo atsakymo, kurio žmonija ieško kurdama, kariaudama ir leisdamasi į pojūčius. Kviečiu apžvelgti ką žmonija mano apie meilę. Tai – vienas iš tų klausimų, kurie gali būti paprasti ir tuo pačiu neišsemiami.

Kas yra meilė?

Paauglystės eilės: „Kas yra meilė?“

Būdama paauglė aš kėliau paprastus, jausmingus klausimus eilėse:

Ką reiškia mylėti ir būti mylimam? Ar tai liesti vienas kito krūtinę? Ir visa tai — vadinti meile?

Tuomet meilė man buvo – jausmai, jausmingumas, patyrimas. Tai buvo intensyvūs impulsai, kūniški susijaudinimai, troškimas būti pastebėtai ir geidžiamai.

Meilė kaip veiksmas: M. Litvak ir valia mylėti

Kai draugas atsiuntė interviu su psichoterapeutu M. Litvaku, mane ypač užkabino vienas aiškus teiginys: meilė – tai aktyvus suinteresuotumas kito žmogaus gyvenimu ir tobulėjimu. Ši mintis apversdė manyje romantinę idėją, kad meilė yra vien tik jausmas ar spontaniška aistra. Vietoje to pradėjau matyti meilę kaip kasdienį pasirinkimą — valią mylėti, kuri reiškiasi veiksmais.

Meilė - aktyvus suinteresuotumas meilės objekto gyvenimu ir tobulėjimu.

Valia mylėti reiškia daugiau nei „jaustis“ mylinčiai. Tai reiškia sąmoningą sprendimą investuoti savo laiką, energiją ir dėmesį į kito gerovę. Tai reiškia ne tik malonius gestus, bet ir nelengvus sprendimus: klausytis, kai kitas kalba apie skausmą; palaikyti, kai reikia keisti įpročius; duoti laisvę augti, net jei tai reiškia tam tikrą savęs atsisakymą ar diskomfortą.

Galiausiai — meilė kaip veiksmas reikalauja kantrybės. Augimas vyksta žingsniais, klaidomis ir grįžimais atgal. Valia mylėti reiškia atsakomybę tęsti tą darbą, net kai jis nėra romantiškas ar „įkvepiantis“. Ir būtent ši kasdienė, kartais tyliai atliekama meilė dažniausiai kuria tvirčiausius, saugiausius ir gyviausius ryšius.

Matymas, girdėjimas, atliepimas — B. Falk apibrėžimas

Vėliau, skaitydama B. Falk „Honest Dialogue“, radau dar vieną aiškų apibrėžimą: Meilė — tai matyti, girdėti ir atliepti žmogų. Kai mane mato tokia, kokia esu, kai mane išgirsta ne tik žodžiais, bet ir tuo, ką rodau žvilgsniu, balsu ar kūno kalba, aš jaučiuosi mylima. Kai kitas pasidalina, kaip jį paveikė mano buvimas — tai kuria tarpusavio ryšį. Paprasti dalykai kuria meilę; paprasti, bet neprasti.

Meilė- tai matyti, girdėti ir atliepti žmogų.

Atliepimas reiškia ne tik žodžius — tai ir konkretūs veiksmai, kurie parodo, kad supratai, ką kitas jaučia. Kai tave mato ir girdi, atsiranda saugi erdvė pažeidžiamumui, o tai stiprina pasitikėjimą santykiuose. Toks tikras, atidus ryšys mažina vienišumo jausmą ir leidžia abiems augti, nes patirtis tampa pripažinta. Todėl dažnai tie maži, kasdieniai gestai — klausimas „kaip tau iš tikrųjų?“, tylus prisilietimas ar konkretus pasiūlymas pagalbos — sveria kur kas daugiau nei dideli, įspūdingi gestai.

Meilės paieškos: jausmas, veiksmas ir atsakomybė

Per savo kelią atradau, kad meilė dažniausiai turi tris tarpusavyje susijusius sluoksnius:

1. Jausmas — šiluma, trauka, švelnumas;

2. Veiksmas — laikas, rūpestis, pagalba, klausymas;

3. Atsakomybė/valia — ilgalaikis įsipareigojimas rūpintis ir prisidėti prie kito augimo.

   
   

Kai visi trys elementai veikia kartu, gimsta gilus saugumo ir pripažinimo jausmas — tai, ką dauguma žmonių vadina tikrąją meile.

Šie sluoksniai vienas kitą papildo: jausmas suteikia impulsą, veiksmas įtvirtina rūpestį kasdieniame gyvenime, o atsakomybė garantuoja, kad meilė tęsis per sunkumus. Tačiau svarbu išlaikyti pusiausvyrą — veiksmai be jausmo gali tapti pareiga, o jausmas be atsakomybės lieka laikinu impulsu. Tik sąmoningas visų trijų derinys leidžia santykiui augti saugiai ir kryptingai.

Praktiniai žingsniai artėjant prie meilės (ką galima daryti jau šiandien)

• Matyk kitą: skirk akimirką tikrai įsiklausyti — be vertinimo, be patarimų.

• Girdėk ir atliepk: pasakyk, kaip tave paveikė kito pasakojimas („Kai tu pasakei tai, aš pajutau…“).

• Rinkis veiksmais: atkreipk dėmesį į mažus veiksnius, kurie rodo rūpestį (laikas, pastangos, atidumas).

• Tvirtink ribas: meilė nėra be ribų — sveika meilė gerbia abiejų poreikius.

• Praktikuok kantrybę: meilė auga per laiką; ji nėra vienkartinis jausmas.

Psichoterapija kaip meilės menas

Dirbdama su žmonėmis terapijoje supratau, kad psichoterapija prieina prie tos pačios esmės: tikrasis matymas, tikrasis girdėjimas ir atliepimas. Tai nėra technika be širdies — tai menas, kuriame parodytas dėmesys, priėmimas ir atliepimas tampa terapiniu veiksmu. Todėl drąsiai sakau: psichoterapija yra meilės menas — tai nuolatinė praktika mokytis matyti žmogų tokį, koks jis yra, ir drąsinti jį tapti daugiau savimi.

Pabaigai — mano kvietimas į meilės paieškas

Meilės paieškos nėra vieno teisingo atsakymo medžioklė. Tai nuolatinis atradimas — per literatūrą, santykius, terapiją ir kasdienius veiksmus. Man meilė pasirodė kaip veiksmas, klausymas ir atliepimas. Ir tas suvokimas įkvepia — meilė yra įgūdis, kurio galime mokytis, kasdien tobulinti ir su kuriuo galime kurti saugesnius, gilesnius ryšius.

O kas tau yra meilė?