Michail Litvak knygą "Psichologinis aikido. Psichologinės savigynos vadovas" skaičiau prieš porą metų- tuomet kai ji išėjo. Buvau skaičiusi šio psichologo - psichoterapeuto, medicinos mokslo daktaro straipsnius, kurie kadaise šokiravo, atvėrė kitą matymo kampą. Pabaigoje pridedu straipsnių nuorodas.
Taigi, pasiėmiau šią knygą vėl iš bibliotekos pasižiūrėti naujom akim.
Knygoje pateikiamas psichologinės savigynos vadovas, kuris padeda kurti santykius su aplinkiniais.
Man patiko išsamiai aprašytos E. Berne, transakcinės analizės įkūrėjo, asmenybės būsenos su pavyzdžiais. Kiekvienas žmogus turi šias "aš" būsenas: Tėvas, Suaugęs ir Vaikas. Ir jos visos yra būtinos mūsų gyvenime. Tačiau jeigu dažnai naudojama tik viena būsena, ji tampa automatinė ir gali pradėti trukdyti mūsų santykiams su kitais. Pavydžiai leidžia suprasti kaip šios būsenos veikia ir kaip jų netinkamas naudojimas kenkia mums patiems.
Antroje knygos pusėje pateikiamas psichologinio aikido metodas. Neskiriant daug laiko studijavimui, geriausiai jį galima suprasti per pavyzdį, kurį pateikia autorius:
Merginai buvo sunku išvažiuoti iš kiemo, nes kaimynas parkuodav savo prabangų automobilį užstodamas išvažiavimą. Pokalbis su kaimynu nedavė jokių rezultatų. Tuomet ji paskaičiuosi M. Litvako knygą ir pagal psichologinį aikido metodą parašė kaimynui laišką:
"Sveiki, brangus kaimyne ! Iš visos širdies norėčiau Jums padėkoti už neįkainojamą paslaugą, kurią Jūs man darote kaskart, statydamas savo mašiną taip arti manosios. Aš visai neseniai gavau vairuotojo pažymėjimą ir, žinoma, dar ne visai meistriškai vairuoju. Įvertinus tai, aš kaskart išvažiuodama labai stengiuosi neužkliudyti Jūsų mašinos, kartu tobulindama savo vairavimo įgūdžius. Pratimo sudėtingumo laipsnį didina tai, kad mano mašina išvažiuodama kartais nuslysta nuo apledijusio šaligatvio bortelio, todėl man tenka naudoti begalę jėgų, kad išvengčiau susidūrimo su jūsų mašina. Aš ypač vertinu tai, kad Jūs nesavanaudiškai rizikuojate savo automobiliu, kad galėčiau išmokti vairuoti. Norėčiau iš anksto atsiprašyti, jeigu atlikdama šį pratimą, netyčia subraižysiu ar įlenksiu Jūsų automobilį. Tikiuosi, kad taip neįvyks. O jeigu įvyks, nieko baisaus. Juk Jūs esate apdraudęs savo mašiną! Svarbiausia, kad aš išmokčiau vairuoti kuo greičiau. Dar kartą Jums dėkoju. Pagarbiai Pradedančioji vairuotoja mėgėja."
Efektas buvo staigus. Kitą dieną jis parkavo automobilį kitame kiemo gale.
Geras, ar ne? Va kaip paprastai be konflikto galima pasiekti norimo rezultato. Ir viskas, ką ji parašė, yra tiesa. Tik kitokiu kampu. Ne iš pykčio ir priekaištų pusės, o su dėkingumu.
Mane prajuokino dar viena situacija, kuria noriu pasidalinti.
Moterį paliko jos vyras. Taigi ji parašė laišką kitai moteriai, pas kurią išėjo jos vyras:
"Antanina! Žinoma, man liūdna, kad mano vyras išėjo pas jus, tačiau aš jį labai myliu ir gailiuosi, kad negalėjau jam suteikti laimės. Tai, ką girdėjau apie jus, leidžia man būti tikrai, kad jūs jam suteiksite šią laimę. Nenoriu, kad jūsų sąjunga iširtų, ir noriu jus informuoti apie jo įpročius. Visų pirma jis mėgsta valgyti viską, kas yra ką tik paruošta. Todėl gaminkite tik vieną kartą. Pašildyto maisto jis nevalgys. Marškinius jis keičia du kartus per dieną. Dieną jis dėvi vienus, vakare, prieš posėdį, persivelka švarius. (Toliau pateikiamas išsamus patiekalų, prie kurių pripratęs ir kuriuos mėgsta jos vyras, aprašymas ir visų jo įpročių bei kaprizų sąrašas. Jis buvo ganėtinai išsamus) Esu įsitikinusi, kad jums pasiseks. Linkiu laimės. Marija."
Juokiausi balsu. Tikrai juokinga. Šiek tiek skamba nuvertinančiai vyro atžvilgiu, bet tikrai juokinga.
Autorius pateikia pavyzdžių ką kalbėti ar rašyti partneriui, kuris palieka dėl kitos (o). Jeigu jau sužadinau smalsumą, teks paskaityti knygoje.
Po šių pavyzdžių aš susimąsčiau kaip galėčiau spręsti savo konfliktą su kaimynais. Situacija tokia, kad kaimynai atveda savo du šunis išsituštinti į mūsų privatų sklypą priešais virtuvės langus. Prašymas gražiuoju ir piktuoju nedavė norimo rezultato- norime, kad nevestų savo šunų išvedžioti į mūsų sklypą. Aišku, kad mes esame teisūs to prašydami, tačiau jiems taip neatrodo. Nesinori pyktis ir kovoti, tačiau nemalonu kaip negerbia mūsų ribų.
Taigi susimąsčiau, galbūt laiškas galėtų padėti. Pradėjau rašyti:
Mieli kaimynai, Džiaugiamės, kad jums taip patogu savo šuniukus išvedžioti mūsų gražiai apželdintame sklype. Tam, kad palaikytumėme gražią pievutę ir galėtumėme tinkamai prižiūrėti (atsodinti nuvytusius augalus nuo šuniukų myžalų), nutarėme apmokestinti šuniukų išvedžiojimą savo sklype. Vieno karto vieno šuniuko pavedžiojimas mūsų sklype kainuoja 10 eur. Pinigus galite įdėti į pašto dėžutę arba perversti į banko sąskaitą. Jūsų pinigai mums leis visiems džiaugtis gražia aplinka. Esame labai dėkingi jums, kuriems reikalinga tokia paslauga. Pasirengę pagelbėti kaimynai.
Įdomu, ar suveiks? Jeigu kiltų pasiūlymų, kaip patobulinti laišką kaimynams, rašykite. Būsiu dėkinga.
Taigi grįžtant prie knygos- ji mane paveikė. Tai turbūt pagrindinis bet kurios knygos tikslas. Atsižvelgiant į verstinę kalbą ir kartais sunkiai skaitomas struktūras knygą vertintu 8 plunksnom iš 10!
Knyga skirta ieškantiems pagalbos konfliktiniuose santykiuose. Leis praplėsti matymo lauką.
Kaip ir žadėjau, pridedu straipsnius su M. Litvaku:
Daugiau apie psichologinį aikido galite pasiskaityti čia - https://www.delfi.lt/gyvenimas/psichologija/m-litvakas-liaukites-tikejesi-pradekite-veikti.d?id=72085810
Apie meilę ir jos kančias interviu su M. Litvaku čia-
Comments