Edith Eger knyga "Pasirinkimas” prilygsta Viktoro Franklio knygai "Žmogus ieško prasmės" savo išgyvenimais, išmintimi ir atradimais.
Tai tikra istorija - Edita būdama paauglė su šeima patenka į Aušvicą ir nepaisant milžiniškų sunkumų išgyvena. Skaitydama turėdavau dažnai sustoti pakvėpuoti, pasidairyti į šoną, nes krūtinę užgniauždavo ašaros ir graudulys. Sunki istorija, kurią nelengva skaityti dėl patiriamų kančių, neteisybės ir žiaurumo.
Nors pati autorė paryškina, kad jokiu būdu savo istorija nenori lyginti kitų žmonių patirtų sunkių išgyvenimų. Tai nėra lyginami dalykai. Kiekvieno skausmas yra unikalus ir svarbus pripažinti. Tačiau aš vis tiek palyginau ir man pasidarė lengviau kvėpuoti. Jeigu tai ("tai" - būtent šis žodis, nes atrodo į kitus žodžius vis tiek nesutelpa tai, ką išgyveno autorė) pavyko išgyventi ir išlikti gyvai- visos kitos bėdos yra įveikiamos su didesne viltimi.
Ir ne tik išlikti, bet ir priimti sprendimą gyventi. Neleisti praeičiai vadovauti dabarčiai, nors ji neišvengiamai veržiasi tik radus progą. Bet rinktis (būtent rinktis) gyventi dabar. Net susigraudinu išryškindama žodį "rinktis".
Autorė pasirinkus gyvenimą padeda kaip psichoterapeutė kitiems žmonėms pergyventi trauminius įvykius ir atsistojus ant kojų pasirinkti gyventi dabar pagal savo norus.
Verta paskaityti kai ateina laikas. Nekyla ranka rekomenduoti, nes tiesiog turi ateiti laikas imtis tokios knygos.
Verta 10 iš 10.
