Kai pamačiau knygą, kuri prasideda žodžiais "psichoanalitikė kalbasi", mane paėmė smalsumas. Visai net nežinojau, kas yra Marina Abramovič. Paskaičiusi recenzijas apie knygą, nusprendžiau pirma perskaityti pačios Marinos Arbramovič autobiografiją "Eiti kiaurai sienas".
"Psichoanalitikė kalbasi su Marina Abramovič" knyga nedidelė- tik 158 psl. nedidelio formato. Knygos aprašyme pristatyta idėja apie pokalbį - "moterų dialogas, nesileisdamas į terapeuto ar menininko apibendrinimus, rodo atidų tarpusavio ryšį neprimetant kitam savo žinojimo, drauge ieškant atsikartojančių struktūrų ir dinamikos" - skambėjo daug žadančiai ir dar labiau kurstė mano smalsumą. Ypač kai pati esu psichoterapeutė.
Drįsčiau pasiginčyti su pristatyta idėja. Pradėjus skaityti mane stipriai papiktino tik terapeuto pateikti apibendrinimai. Įpusėjus knygą net atsiverčiau pasižiūrėti aprašymą stebėdamasi, o kurgi tas keturias dienas trukęs moterų pokalbis. Pokalbio nutrupas atradau, bet jos sudaro geriausiu atveju dešimtadalį knygos. Dauguma minčių, kurias sako Marina, yra paimtos iš jos autobiografijos- na, gal ir ji žodžiu atkartojo tą patį, ką buvo užrašiusi savo knygoje. Ir tada seka psichoanalitinės diagnozė. Tik keletoje vietų buvo klausimų pačiai Marinai.
Tačiau nepaisant tai, kad nusivyliau neradusi pokalbio, knyga mane užkabino. Įdomūs ir verti dėmesio pasirodė kai kurie psichoanalitikės svarstymai apie vidinę Marinos asmenybės struktūrą. Labai įdomu buvo įsigilinti į Marinos vaikystėje turėtą patirtį, kur mama ją naudojo kaip objektą savo poreikiams patenkinti ir nematė kaip atskiro žmogaus. Ir kaip šią patirtį Marina nesąmoningai (neturėdama blogos intencijos) perkėlė į savo santykius su vyrais, kuomet buvo tik patogi vyrams, tenkino jų poreikius, o savo savastį buvo atitraukus iš santykių. Ir kuomet pradėdavo kalbėti apie savo natūralius poreikius, santykius vyrai nutraukdavo. Ir kiek skausmo ji patyrė, kuomet "kai Marinos norai galiausiai išsakomi, jie pasiekia kurčias ausis, išnyksta tuštumoje". "Tokio tipo santykiuose abipusio rūpesčio nėra." "Visgi ta laimė nėra reali, nes atsižadėjimo skausmas negali būti prielaida nei laimei, nei artumui ar santykiams, nei pasitenkinimui ar sėkmei". Ir jos "nežmoniška jėga susijusi su nežmoniška situacija". O Marinos genialumas skausmą paversti menu- "smurtą padarė matomą".
Išpildymas- 2 plunksnos iš 5 , mintys- 6 taškai iš 5. :)
תגובות