Keldama šį klausimą nesiekiu atrasti vieno teisingo atsakymo, kurio žmonija ieško kurdama, kariaudama ir leisdamasi į pojūčius. Ir tuo pačiu noriu pasidalinti savo atradimais.
- Kas yra meilė? ,- šį klausimą kėliau būdama paauglystėje išreikšdama eilėmis:
Ką reiškia mylėti ir būti mylimam? Ar tai liesti vienas kito krūtinę? Ir visa tai meilę vadinti?
Paauglystėje meilė man siejosi su jausmais, jausmingumu, patyrimu.
Seniai seniai man draugas nurodė rašytojo, psichoterapeuto M. Litvak interviu, kuriame buvo išsakyta mintis:
Meilė - aktyvus suinteresuotumas meilės objekto gyvenimu ir tobulėjimu.
Aš ilgai sukau galvą kaip meilė gali būti suvokiama kaip valia, įsipareigojimas, noras padėti kitam ir to noro įgyvendinimas aktyviomis pastangomis. Man buvo nauja, kad meilę galima suprasti ne tik kaip jausmą.
Pasukus psichoterapeuto profesijos keliu nenustojau tyrinėti meilės bandydama pirmiausiai sau įvardinti, kas man yra meilė. Ir visai neseniai skaitydama knygą B. Falk "Honest dialogue" radau meilės apibrėžimą, kuris sako:
Meilė- tai matyti, girdėti ir atliepti žmogų.
Ir iš tiesų, galiu pripažinti, kad kai mane mato tokią, kokia esu,, kai mane iš tiesų girdi, tai ką aš sakau ir kai pasidalina, kaip paveikia mano buvimas, mano pasakojimas,- aš patiriu meilę. Tada aš jaučiuosi mylima. Tokie paprasti dalykai sukuria meilės jausmą. Svarbiausi dalykai susideda iš paprasčiausių dalykų. Paprasti, bet neprasti.
Ir tuo pačiu besimokydama psichoterapijos atradau kaip nepaprasta yra iš tiesų matyti žmogų tokį, koks jis yra, kaip nepaprasta iš tiesų girdėti žmogų, ką jis pasakoja žodžiais, judesiais, emocijomis, veido išraiškomis ir netgi tai, ko nepasako. Kaip nepaprasta iš tiesų pasidalinti kaip mane veikia kito žmogaus pasidalinimas, kaip paliečia, kokius jausmus, mintis sukelia.
Tik neseniai supratau, kad psichoterapija- yra meilės menas. :)
Comments