Liūdna, depresyvu, beprasmybė. Gal man depresija? Ne, atsikeliu iš lovos, einu valgyt, viskas tvarkoj.
Ne, ne tvarkoj. Jaučiu beprasmiškumą. Ir šį kartą nebėgsiu, nesistengsiu užgošti linksmais įvykiais. Gulėsiu lovoje ir leisiu sau nirti iki liūdesio dugno. Ir leidau, nors buvo baisu.
O jeigu tai užsitęs? Juk reikia stotis ir eiti užsiimti prasmingomis veiklomis.
Nieko, prasmingos veiklos palauks. Leisiu sau išjausti visą liūdesį, kurį turiu. Suprasiu, ko man taip liūdna, ko man trūksta gyvenime. Ko aš taip noriu ir bijau savo gyvenime? Kokioje aklavietėje atsidūriau?
Ir leidau, išbuvau, išjaučiau. Ir natūraliai atėjo naujas kvėpavimas. Su viltimi. Nes išsėmiau viską iki dugno. Nepabėgdama įsisąmoninau apie save, savo situaciją, praturtėjau vidumi.
Comments