Į kūno simptomus galima žiūrėti kaip į sunkumus, kaip į apribojimus ir mums skersai kelią pastojančius įvykius. Ir tai tiesa- jie kartais netgi labai stipriai sutrukdo mūsų ketinimus, gyvenimo planus, kuriuos mes paveldim iš aplinkos, sugalvojam iš ego pozicijos. Ir jeigu pažiūrėtumėme iš išvirkščios pusės-
Ką kūno simptomai mums nori atnešti gero į gyvenimą? Ko mes nematome, nesuprantame ir galbūt kaip tik tai galėtų mūsų gyvenimą padaryti turtingesnį ir prasmingesnį? Gal mums reikia būtent to simptomo, kad jis padėtų atrasti mums ką nors naujo? Tik ar mokame jo klausytis, jį pažinti, tyrinėti, leistis būti vedami? Ar norime kuo greičiau pašalinti ir judėti jau seniai sugalvota trajektorija? O galbūt jis atėjo pakoreguoti mūsų trajektoriją, kuri mums tiktų labiau? Galbūt gyvenimas veikia taip, kad mes galėtumėme nenukrypti nuo savo gyvenimo paskirties ir kaip tik koreguoja mūsų trajektoriją, kad galėtumėme pilnai save išreikšti visomis prasmėmis.
Pradėjo skaudėti kaklą, tiksliau dešinę kaklo pusę. Pirma reakcija į kūno simptomą- "ouch, skauda", paskui "nenoriu", vėliau "turbūt seniai mankštinausi", "gal trūksta kokių vitaminų". Nuėjau pasimankštinti, pasidarė geriau. Tik paskui atėjo mintis, kad gal reikėtų skirti laiko patyrinėti - o kaipgi tas skausmas iš tiesų jaučiasi? Pradėjau eksperimentuoti, sukioti kaklą ir pastebėjau kad skauda labiausiai kai palenkiu galvą 45 laipsnių kampu ir šiektiek suku į viršų. Tempiant skauda labiau, bet kažkuo tai ir saldu. Leidžiu skausmui vesti mane, suku galvą pagal tempimo intensyvumą ir pradedu žiūrėti į pasaulį iš apačios. Jis kitoks, ne toks įprastas. Pagalvoju, kad įdomu būtų gėles apžiūrinėti iš apačios. Kurį laiką tyrinėju pasaulį iš apačios. Galvojimas atsijungia ir pradedu daugiau patirti. Įsijungia juslės, pojūčiai. Kai kraujas suteka man į galvą, atsisėdu atsigauti. Ir pamatau durų langelyje gėlių ir lauko medžių atšvaitą. Niekad nemačiau. Pagalvoju, kad man tai kvietimas iš naujo pasižiūrėti į mane supantį pasaulį, jį patirti vaiko akim. More fun.
Įdomu, kad po kurio laiko skausmas net sumažėja, o tempiant nebe toks aštrus kaip buvo prieš tai. Pristatė savo žinutę ir tapo nebereikalingas. Kartais taip nutinka. Nesupraskite manęs klaidingai- tai tik kitoks požiūris į kūno simptomus. Medicina, vaistai yra reikalingi žmonėms ir svarbu yra pasinaudoti žmonijos atradimais. Kaip ir svarbu kartais pasižiūrėti žemyn galva. :)
Šaltiniai, iš kurių sėmiausi įkvėpimo besimokindama apie kūno simptomus: Arnold Mindell “Dreambody”
Comments